Kalėdų Senelis ir Raudonųjų Kepurių Kaimas
Kartą gyveno nykštukas Pykštukas, jis turėjo didžiulę gyvūnų fermą. Bet visi jo fermos gyvūnai buvo bespalviai, šiuos gyvūnus buvo labai sunku parduoti turguje, todėl nykštukas Pykštukas nusprendė nusipirkti raudoną briedį. Tačiau jis turėjo mažai pinigų, ir jam teko ieškoti labai pigaus briedžio. Eina per turgų, klausinėja, bet visi pardavėjai kaip susitarę, prašo tiek, kiek nykštukas Pykštukas gyvenime nėra turėjęs. Nuošaliausiame turgaus kampelyje sėdėjo Kalėdų Senelis ir laikė už pavadžio liesą, vos pastovintį briedį. Nykštukas Pykštukas paklausė kainos, senelis pasižiūrėjo į nykštuką Pykštuką ir tarė. Kiek turi, tiek užteks! Tai išgirdęs, nykštukas Pykštukas padavė visus kiek turi pinigus ir laimingas grįžo namo.
Tas briedis buvo nepaprastas, jis gimė miške netoli snieguolių rūmų. Snieguolės jį užaugino, jis traukė jų sunkiases roges. Vėliau jis vežiojo Kalėdines dovanas. O Senelis matydamas nykštuko bėdą nutarė jam jį parduoti.
Taigi, nykštukas Pykštukas parsivedė šį briedį , į savo pastatytą tvartą. Atėjus nakčiai iš tvarto ėmė sklisti šviesa labai panaši į vaivorykštę, galima buvo girdėti keistus bliovimo garsus. Dingus keistai šviesai tapo spengiančiai tylu.
Ryte, einant nykštukui į tvartą prabėgo raudona katytė. Nykštukas Pykštukas sustingo vietoje, jisai pirmą kartą savo sodyboje matė raudoną gyvūną. Atidarius tvarto duris, nykštukas pastebėjo, kad vištos išperėjo raudonus viščiukus! Viščiukai buvo raudonai balti, raudonai juodi, balti su raudonais taškais, raudonomis įvairaus storio linijomis. Kaip tai galėjo nutikti, tyliai mąstė nykštukas Pykštukas? Priėjęs prie vakar parsivesto briedžio jis švelniai jį paglostė ir pusbalsiu tarė. Tu čia užbūrei vištas? Tačiau briedis nieko neatsakė, tik smalsiu žvilgsiu žiūrėjo į nykštuką.
Diena praėjo kaip įprastai, jokių įdomių įvykių nenutiko. Atėjus nakčiai, vėl iš tvarto ėmė sklisti keista įvairiaspalvė šviesa, bet gyvūnai jau buvo matę šią keistą šviesą ir tyliai ją stebėjo. Rytą nykštukas pradaręs vartus išvydo tik gimusį arkliuką. Arkliuko karčiai buvo tamsiai raudoni, o kūnas nusėtas raudonomis dėmėmis. Nykštuko Pykštuko džiaugsmui nebuvo ribų. Kiekvieną rytą vos tik pravėrus tvarto vartus nykštukas išvysdavo staigmeną. Vis kiti tvarto gyventojai atsivesdavo gražučių, raudonspalvių gyvūnėlių. Nuo kalno žvelgiant į sodybą, ji atrodė tarsi didelė raudonos spalvos kepurė. Nykštukui buvo smalsu kaip tie gyvūnai tampa raudoni, ir jis sumąstė naktį pastebėti kas vyksta tvarte. Dieną jis išsigręžė tvarte skylutę, kad atėjus nakčiai galėtų stebėti kas ten vyksta. Kai mėnulis pasiekė aukščiausią galimą tašką, nykštukas tyliai prisėlino prie tvarto ir pažvelgė pro skylutę. Staiga naujai pirkto briedžio oda ėmė spindėti įvairiomis spalvomis, visas tvartas tapo šviesus tarsi dieną. Galima buvo įžvelgti net tamsiausias tvarto kerteles. Į tvartą įsmuko raudona katytė, ji pradėjo smarkiai suktis ir didėti, kol tapo skaistaus baltumo snieguole. Apžvelgusi tvartą ji pastebėjo, kad triušiukai yra labai išsigandę, jie buvo likę vieninteliai nespalvoti šiame tvarte. Pasilenkusi ji kažką tyliai sušnibždėjo triušiukams į ausį, ir vėl tapo raudona katyte. Šviesa dingo ir nykštukas nieko nepešęs nuėjo miegoti. Ryte iš tvarto išbėgo šimtai mažyčių raudonų triušiukų.
Laikui bėgant kaimas plėtėsi, o visi gyvūnai buvo raudoni, baltai raudoni. Tas kaimas buvo pavadintas – Raudonųjų Kepurių Kaimu.
Ką pasakė snieguolė šio tvarto gyvūnams?
