Kalėdų Senelis ar Kalėdų Senis,- manote tai yra svarbu? Tai taip pat svarbu kaip: varlė – varlytė, katė – katytė, karvė – karvytė. Mažybinę kalbos formą naudojame, kai esame geros nuotaikos, norime pamaloninti žmogų ar gyvūnėlį. Bet jei tai bus vartojama labai dažnai, gali ir įkyrėti.
Kalėdų Senelis pasakytų,- man svarbiausia, kad vaikučiai būtų geri, klausytų tėvelių, o į mane, kad kreiptųsi su meile.
Ne kartą esame girdėję, kaip mamos savo vaikus bara už tai, kad jie vietoje Kalėdų Senelis sako Kalėdų Senis. Matyt giliai pasąmonėje įstrigę, kad kai kažko nori, o iš Senelio labai daug tikimąsi, reikia kreiptis mažybine forma. Tarkime gauname lauktuvių iš mamos, kaip sakome? Ačiū,- mamyte. Bet pakaktų ir ačiū, ar ačiū mama. Tad Kalėdų Senis, ar Kalėdų Senelis yra laikytini bendrinės kalbos norma. Kurį žodį – senelį ar senį rinksimės, priklausys tik nuo mūsų. Abu Kalėdinio personažo vardo variantai yra paminėti akademiniame „Lietuvių kalbos žodyne“ ir yra vartotini. Taigi, brangiosios mamytės ar tėveliai, Senelis, Senis ar Seneliukas taip pat gali nešti dovanėles ar dovanas!
Visa esmė glūdi ne žodyje o vaiko viduje, ką jis jaučia tardamas šį žodžių junginį. Ar vaikas tiki stebuklu, ar laukia šio personažo. Galbūt žodis personažas nėra tinkamas, Kalėdos ir visa kas su jomis susiję yra kaip paslaptis.
